Psichologas ar psichoterapeutas?

Kadangi esu ir psichologė, ir psichoterapeutė, galėčiau pabandyti atsakyti į dažnai girdimą klausimą – ką geriau rinktis psichologą ar psichoterapeutą? Abu jie yra psichikos sveikatos specialistai, vis dėlto šios sąvokos nėra tapačios.

Pirmiausia dėl išsilavinimo – psichologas yra asmuo, baigęs aukštojo mokslo psichologijos specialybės bakalauro ir magistro studijas. Tik turintis magistro laipsnį psichologas gali konsultuoti žmones, bakalauro studijų tam neužtenka. Psichologijos magistro studijos skiriasi pagal specializacijas – tai gali būti sveikatos psichologija, klinikinė psichologija, edukacinė psichologija, teisės psichologija ir panašiai. Psichoterapeuto išsilavinimas – tai jau podiplominės studijos. Tai reiškia, kad baigus bakalauro ir magistro studijas, ryžtamasi studijuoti toliau podiplominėse psichoterapijos studijose, kurios trunka kelerius metus (pvz., psichodinaminės psichoterapijos studijos trunka 6 m., jas galima pradėti dar mokantis magistrantūroje). Tad baigę psichoterapijos studijas specialistai be psichologijos bakalauro ir magistro laipsnio įgyja dar ir psichoterapeuto specializaciją. Štai kodėl vieni specialistai vadinasi psichologais, o kiti psichologais- psichoterapeutais. Iš asmeninės patirties galiu pasidalinti apie psichoterapijos studijos - tai ne tik teorinės ir praktinės žinios, tai asmeninio santykio su psichoterapijos pasauliu suformavimas, psichoterapinio mąstymo ugdymas. Be šių studijų neįsivaizduoju savęs kaip žmones konsultuojančios specialistės.

Antra, ką kas dirba. Psichologas paprastai konsultuoja. Psichologo konsultacija nėra tas pats, kas psichoterapija. Tad būtų prasminga atsakyti į klausimą – ar man reikalinga psichologo konsultacija, ar psichoterapija. Apie tai pasidalinsiu kituose įrašuose.

Na ir trečia – ką vis dėlto geriau rinktis, kokį konkrečiai specialistą. Į šį klausimą nelengva atsakyti. Labai priklauso, koks specialistas kokiam klientui tinka, tai lemia įvairūs veiksniai: problemos pobūdis, geografinė vieta, skubumas, specialisto patirtis, taip pat kad ir paprasčiausias atsitiktinumas, ką kažkas rekomenduoja, apie kokį specialistą perskaitau straipsnį ar kažką sužinau (nors labiausiai žinomas nebūtinai yra jums labiausiai tinkamas), ir panašiai. Gal būt reiktų remtis vidine nuojauta, ar šiuo žmogumi galiu pasitikėti, ar jis man kažkokia prasme patinka, tinka, pabandyti lyg pasimatuoti specialistą. Nepabijoti nueiti į pirmą sesiją pas kelis specialistus, kol išsirinksite sau tinkamą. Kodėl? Nes pasiryžus psichoterapijai su tuo žmogumi keliausite savo vidinę kelionę, tai turi būti tas, kuriuo pasitikėsite, nebijosite atsiverti, pagal jūsų nuojautą jums tinkantis. Gali padėti jūsų įsivaizdavimas, kokio specialisto jūs norėtumėte – tiesiog atsisėdus pabandyti paasocijuoti, koks jis ar ji būtų. Pavyzdžiui, galima galvoti – norėčiau eiti tik pas vyrą, arba tik pas moterį, tik pas vyresnio amžiaus, arba tik pas jaunesnį, ir panašiai. Tai gali būti susiję su problema, kurią gal būt norėsite spręsti, su jūsų gyvenimo patirtimi, sunkumais, ir panašiai. Psichoterapijos metu galima apie tai kalbėti, ir tai paprasta yra reikšminga. Taip pat ne paskutinėje vietoje yra specialisto kaina. Nors paprastai kainos nesiskiria labai ženkliai, visgi skirtumas yra. Žemesnė kaina gal būt reiškia gerą naujieną, galėsite išleisti mažiau, bet gal būt nebūtinai tai rodo specialisto patirtį ar kvalifikaciją. Bet taip gali ir nebūti, gal būt kažkoks psichoterapeutas dirba pusiau labdaringais tikslais, savanoriauja ir panašiai. Specialistai turi daug įvairiausių motyvų nustatydami savo kainą ir yra daugybė įvairių situacijų.

Apibendrinant – nors pasirinkimas nėra lengvas, bet kiekvienas žmogus galiausiai ateina pas tokį specialistą, kurio jam tuo metu labiausiai reikia. Svarbiausia nepabijoti ryžtis, ieškoti, apsispręsti pas ką, ir ateiti. O tuomet vyksta vidinio gyvenimo stebuklai, apie kuriuos kituose įrašuose.